Nuo 2024 m. kovo 16 d. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje veikia paroda „Sveiki sulaukę Šv. Velykų!“.
Šventinei Velykų nuotaikai labai svarbi aplinka. Namai būdavo gražinami jau nuo Didžiojo pirmadienio, bet pagrindiniai akcentai sudedami Didįjį ketvirtadienį, dar vadintą švariuoju arba čystuoju ketvirtadieniu. Šią dieną tvarkydavo sodybas, sodus, namus. Moterys nušveisdavo aprūkusias lubas, šlavė ir plovė patalpas, šveitė stalus, laukan išnešdavo pagalves, antklodes, išpurtydavo kiekvieną rūbelį. Didįjį ketvirtadienį reikėjo išplauti visus skalbinius, indus, viską išvalyti, kad metai būtų švarūs. Iš XX a. I pusės prisiminimų: „Mama sakydavo, kad Velykom namai būtų švarūs kaip duona. Didžiausią gabalą kelio nušluodavom, tada savo kiemą ir namus tvarkydavom. Grindis iššveisdavom su šiaudais kaip stalą. Brukdavom ir pelenais, ir žvyru. Kaldras, pagalves neša į lauką, išmuša, išvėdina. [...] Turi būt švaru, taigi švarusis ketvirtadienis. Ketvirtadienį nesusitvarkysi, tai triūsi, stengsies visus metus, taip ir nesugebėsi tvarkos palaikyt.“
Balto lino raštuotas rankšluostis buvo vienas iš svarbiausių velykinės puošybos akcentų. Velykoms būdavo ištraukiami ir visi gražiausi rankdarbiai: „Taip gražiai namus aptvarkom, visa, kas gražiausia, iš šėpų ir kuparų ištraukiam, kai kunigas kalėndavoja ir kai Velykos artėja. Ant lovų gražiausi audiniai, ant stalo gražiausi, ant sienų sukabini gražiausius takelius.“ Visoje Lietuvoje gražiausiai Velykoms buvo išpuošiamas gerasis kampas prie šventųjų paveikslų ir viršstalė. Puošdavo popieriaus karpiniais, popierinėmis gėlėmis – rožėmis, bijūnais, lelijomis – apkaišydavo paveikslus, karpiniais puošdavo žibalines lempas.
Labai populiari puošmena buvo iš kiaušinio kevalo padaryti paukštukai: „Prieš Velykas darydavo karvelius. Paimdavo kiaušinį, išdūrę skyles, išpūsdavo jo vidaus turinį, iš popieriaus padarydavo gražią uodegą, snapą, sparniukus. Daug tokių karvelių prikabindavo virš stalo palubėje. Kam nors papūtus, karveliai judėdavo kaip gyvi. Sakydavo, tai darą dėl to, kad naktį į kiekvienus namus jie atneštų Velykį, kad vištos daugiau kiaušinių dėtų, kad namuose būtų ištvermė ir taika.“ Dar viena labai svarbi Velykų puošmena – iš šiaudų suvarstyti sodai. Velykų stalas puoštas bruknienojais, rugių arba avižų želmenimis, samanomis, mirtų ir rūtų bei sprogdinto beržo šakelėmis: „Sprogdinti berželiai žaliuos, tai ir visas gražumas. Beržų visą kibirą primerks, o kai Velykos, tai ten į butelį gražų pamerks, ten pamerks, kad kuo daugiau žalumo...“
Apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas tradiciniais valgiais: kiaušiniais, sūriu, sviestu, mėsa, dešromis, pyragais, šaltiena. Stalą dažnai puošdavo žalumynų
girliandos. Valgių būdavo labai gausu. Šventinis valgymas buvo pradedamas nuo kiaušinio. Iš XX a. pradžioje gimusių žmonių prisiminimų apie Šv. Velykų stalą: „Per
Velykas būdavo pyragas, sviesto, sūrio, daugiau mėsos, „boba“ su lašiniais, kopūstų šutintų su lašiniais, dešrų, košelėnos (šaltienos)“; „O Velykom prikepa pyragų, priverda košelėnos (šaltienos), mėsos, kiaušinių, padaro sūrio, sviesto, varškės“; „Dešrų, virto kumpio, kiaušinių, įvairios mėsos, su arbata sūrį, sviestą, pyragus“; "Pasigaminama skanesnių valgių, tortų, visokių „bobų“, keksų, biskvitų, sausainių“; „O dėl gėrimo Velykom padaro nestipro alaus“.
Paroda veiks iki 2024 m. balandžio 16 d.
