Šeduvos kraštotyros skyriuje nuo 2021 m. spalio mėn. veikia paroda „Šeduvos miestas ir miestiečiai“.
2018 m. Radviliškio rajono savivaldybės taryba perdavė Daugyvenės muziejui kultūros vertybių registre registruotą vertybę – pastatą, vadinamą Šeduvos senąją vaistine, kuriame nuo pat pastatymo XIX a. iki uždarymo XXI a. pr. veikė vaistinė. Pastatas, kuriame ateityje įsikurs moderni Šeduvos kraštotyros skyriaus ekspozicija, šiuo metu dėl blogos būklės (reikalingi kapitalinio remonto, restauracijos darbai) nėra pritaikytas muziejinei veiklai. Todėl siekiant aktualizuoti muziejaus, kaip atminties institucijos, svarbą Šeduvos miesto gyvenime, pritaikyti naujai gautą erdvę muziejaus misijai, akcentuoti miestą ir regioną formavusius istorinius įvykius, žmonių, gimusių, dirbusių, kūrusių mieste, atminimą, aktualizuoti miesto paveldo objektus, atskleisti regiono savitumą bei kasdienybės istoriją, parengta paroda „Šeduvos miestas ir miestiečiai“.
Parodoje eksponuojama daugiau kaip 200 kartografinių bei ikonografinių šaltinių, atspindinčių Šeduvos miesto urbanistinę ir architektūrinę raidą, akcentuojančių paveldo objektus, pristatančių miesto įvykius, veiklas, žmones, jų darbus, kasdienybę, šventes, miesto multikultūriškumą – visa tai, kas formavo Šeduvos miesto ir jo bendruomenės tapatumą.
Paroda apima XVII a. II pusės – XX a. II pusės laikotarpį, daugiausia dėmesio skiriant tarpukario (1918–1940 m.) Šeduvai. Šeduvos miesto istorijoje nemažai reikšmingų įvykių. Reikšmingu sprendimu Šeduvos istorijoje galime laikyti pasirinktą miesto lokaciją – Šeduva įkurta svarbių kelių ruožų susikirtimo vietoje. Tai leido jai stiprėti ekonomiškai. Itin didelę įtaką Šeduvos, kaip vieno iš regiono centrų, formavimuisi turėjo Šeduvos parapijos įkūrimas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro rūmų statyba. Vienas reikšmingiausių įvykių, lėmusių tolimesnę Šeduvos raidą, – Magdeburgo (miesto savivaldos) privilegijos suteikimas 1654 m. Šios privilegijos pagrindu miestui buvo suteiktas herbas, buvo leista statyti rotušę, vesti teismus bei rengti kassavaitinius turgus ir metines muges. Tai buvo atspirties taškas, lėmęs miesto augimą ir klestėjimą net ir keičiantis miesto valdytojams. Šeduvos miestas net ir Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu išlaikė didžiąją dalį savo teisių. Tai skatino ir greitą miesto vystymąsi ir plėtrą vėlyvesniais laikotarpiais. Daugiausiai apie Šeduvoje gyvenusius žmones žinome iš tarpukario laikotarpio. Tarpukariu Šeduva pasižymėjo daugiataute, į įvairias gyvenimo sritis – kultūrinę, socialinę, švietimo, politikos – aktyviai įsitraukusia miestiečių bendruomene. Šeduvoje veikė gausybė visuomeninių organizacijų, savo veikla įsijungusių į miesto gerbūvio kūrimą. Taip jos konstravo ir miesto bei miestiečių tapatumą. Šiuos ir begalę kitų Šeduvos miesto raidą ir kaitą iliustruojančių pavyzdžių atrasite parodoje.
Rengiant parodą atlikta Lietuvos ir užsienio atminties institucijose bei privačiose kolekcijose esančių ikonografinių šaltinių, susijusių su Šeduva, paieška, analizė bei atranka. Paroda „Šeduvos miestas ir miestiečiai“ parengta ne tik remiantis Daugyvenės muziejuje saugoma medžiaga, bet ir pasitelkus Lietuvos nacionaliniame, Lietuvos nacionaliniame dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio, Panevėžio kraštotyros, Šeduvos gimnazijos Antano Bukausko kraštotyros, Šiaulių „Aušros“ muziejuose, muziejuje „Dingęs štetlas“, Lietuvos centriniame valstybės, Kauno apskrities archyvuose, Herderio institute (Vokietija), Ciuricho centrinėje (Šveicarija) bei Varšuvos universiteto (Lenkija) bibliotekose bei kitose institucijose saugomas vertybes. Reikšmingai parodą papildė ir asmeninėse Nijolės Bukauskaitės-Sušinskienės, Rūtos ir Rolando Jamontų, Petro Kaminsko, Sigitos Pliodzinskas, Egidijaus Prascevičiaus, Alvydo Tamošiūno kolekcijose sukauptos vertybės.
2022 m. rudenį paroda buvo papildyta naujai atrasta, anksčiau nepanaudota, Šeduvos krašto žmonių paskolinta ar padovanota ikonografine ir kartografine medžiaga. Taip pat buvo sukurtos interaktyvios erdvės, kuriose atskleidžiamos skirtingos pastato paskirtys – vaistinės, viešosios bibliotekos, kino salės. Be to, parodoje sukurta ir vieno iš Šeduvos fotografų – Stasio Tautkevičiaus – studiją simbolizuojanti erdvė.
Paroda veikia 2021 m. spalio mėn. – 2023 m. lapkričio mėn.