Muziejaus istorija

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII amžių – šio amžiaus pabaigoje Burbiškio dvaras atiteko Andrejui Drobišui. 1692 m. iš pastarojo dvarą nupirko Konstantinas Drobišas. Tuo metu Burbiškio dvaras buvo smulki bajoriškos žemės valda.

XVIII a. dvarą valdė dvarininkai Tovianskiai. Jų valdomą dvaro sodybą sudarė mediniai pastatai: rūmas, oficina, arklidė, tvartas, svirnai bei klojimai. Dvaras atsigavo XVIII a. viduryje, jį įsigijus dvarininkams Straševičiams. Šie dvarininkai suremontavo ir išplėtė gyvenamąjį rūmą, pastatė naujų pastatų, pradėjo kasti tvenkinius.

1819 m. Burbiškio dvaras tapo Baženskių nuosavybe. Šiai šeimai valdant, dvaras išaugo: buvo išplėsta dvaro sodyba, pastatyta naujų pastatų, pradėtas formuoti dvaro parkas. 1903 m. po tėvo Mykolo-Ignoto Baženskio mirties dvarą paveldėjo Mykolas Baženskis. Būsimasis dvaro valdytojas jaunystėje mokėsi Rygoje, studijavo agronomijos mokslus Leipcige. Pasižymėjo romantiškomis aspiracijomis, dievino kompozitoriaus Štrauso muziką ir labai mėgo skaityti poeto Adomo Mickevičiaus poemas, kuriose buvo plačiai aprašyta Lietuvos praeitis, lietuvių kovos su kryžiuočiais.

Garsaus ir mylimo poeto kūryba skatino domėtis istorija, Lietuvos praeitimi ir senove. Dar mokydamasis M. Baženskis svajojo papuošti Burbiškio dvaro parką gražiais meno kūriniais. Baigęs mokslus Vokietijoje jis sugrįžo į Burbiškį ir pats ėmėsi tvarkyti ūkį. Jo valdymo laikais dvaras ypač išaugo. Mykolas Baženskis įkūrė didelį, puošnų dvarą, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. XX a. pradžioje Burbiškio dvaro pastatų kompleksą sudarė: rūmai, ledainė, pirtis, vaikų namasm guvernantės namas, virtuvė, oranžerija, sodininko namas irūkinis pastatas, arklidė, svirnas, tvartas, balandinė, klojimas, motorinis malūnas, kalvė.

Gyvendamas Burbiškio dvare, Mykolas Baženskis neatsisakė savo sumanymo skulptūromis išpuošti dvaro parką ir ieškojo gabaus menininko, galinčio įgyvendinti tą jo sumanymą. 1910 m. M. Baženskis susipažino su jaunu ir gabiu skulptoriumi Kazimieru Ulianskiu. Dailininkas buvo mokęsis skulptūros Lenkijoje. Baigęs mokslus 1907 m., gyveno Panevėžyje ir kūrė įvairius kūrinius bažnyčioms. Jau 1912 m. parko centrinėje dalyje buvo pastatytas K. Ulianskio kūrinys – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas. Tai pirmasis LDK Vytauto paminklas Lietuvoje. Skulptorius sukūrė ir kitus paminklus ir skulptūras: poeto Adomo Mickevičiaus paminklą, Šv. Mergelės Marijos skulptūrą, liūtų skulptūras Liūtų tiltui, Fauno skulptūrą – „velniuką“, Nimfos skulptūrą, Baženskių šeimos biustus ir herbus.

Dar XX a. I pusėje Burbiškio dvaras ir jo parkas buvo plačiai žinomas ir lankomas. Čia lankydavosi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis (buvo vedęs M. Baženskio seserį Emiliją Baženskytę). Rašytojas K. Makušinskis parašė poemą „Daina apie Tėvynę“, kurioje yra ir Burbiškiui skirti posmai, kartu turintys paveldotyrinės reikšmės. Kūrinyje aprašomas parkas, dvaras, paminklas žymiam poetui Adomui Mickevičiui, romantintiška ir jauki aplinka... Dvaro svečiai ypač mėgo plaukioti valtelėmis parko tvenkiniais, ilgus pasivaikščiojimus po parką. Burbiškio dvare nuolat vykdavo poezijos skaitymo vakarai, kameriniai koncertai. Parkas buvo atviras ir vaikų ekskursijoms.

1941 m. prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima buvo priversta trauktis į Lenkiją. Dalį dvare buvusių vertybių Baženskiai išvežė pas pažįstamus žmones, likusios rūmuose vertybės karo metu buvo išgrobstytos.

Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Ilgainiui parkas užžėlė krūmais, menkaverčiais medžiais. Be priežiūros palikti želdiniai sulaukėjo, sunyko neprižiūrimi takai. Rūmų salių koklinės krosnys buvo išgriautos, salės performuotos į butus. Nugriauta dalis dvaro sodybos pastatų: pirtis, svečių korpusas, keturių aukštų bokštas, karietinė, gulbių namelis, oranžerija, guvernantės namas.

1981 m. buvo pradėti pirmieji dvaro tvarkymo darbai – organizuotos talkos, pradėti kirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai. Vyko tvenkinių valymo darbai. 1991 m. Egidijaus Prascevičiaus iniciatyva įkūrus Daugyvenės kultūros istorijos muziejų-draustinį, Burbiškio dvaras tapo vienu iš šio muziejaus skyrių. Dvare imtasi dar didesnių darbų. Užmegzti ryšiai su Mykolo Baženskio sūnumi Adomu Baženskiu, tuo metu gyvenusiu Lenkijoje. 1992 m. A. Baženskis dvarą padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei su sąlyga, kad dvaro ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams. Pradėti tvarkyti parko takai ir alėjos, vykdyta mažosios architektūros restauracija. Parke išvalyti šiukšlynai. Kiekvienais metais atsirasdavo naujų, atkurtų pagal senuosius, tiltų ir tiltelių. Parke įrengtas gėlynas, atkurtos gėlių klombos. Restauruotas centrinis dvaro rūmas, virtuvė, ledainė, koridorius, vaikų namelis, atkurtas guvernantės namas, dvaro rūmų svečių korpusas.

2007–2011 m. Radviliškio rajono savivaldybei gavus lėšų iš Europos sąjungos fondų, buvo restauruoti likę dvaro pastatai: arklidės, svirnas, tvartas, virtuvė, balandinė, sodininko namas, oranžerija ir ūkinis pastatas, atkurti tilteliai, keturių aukštų bokštas, pirtis, altana.

Burbiškio dvaro rūmai, 2021 m.

Burbiškio dvare siekiama atstatyti kuo tikslesnį praeities vaizdą, XX a. pradžios atmosferą, suteikiant jai funkcionuojantį tęstinumą dabarties kontekste. Burbiškio dvaras – neoromantizmo ir neogotikos paveldo vertybė, jame stengiamasi suaktualinti ne tik architektūrinį, kraštovaizdžio palikimą, bet ir dvarų kultūros tradicijas. Čia nuolat rengiami Poezijos pavasario renginiai, kameriniai koncertai. Dvaras pritaikomas šių dienų poreikiams: vyksta mokslinės konferencijos bei seminarai. Renkamos įvairių gėlių kolekcijos. Pavyzdžiui, 300 rūšių ir formų tulpių kolekcija. Tulpės dvare augintos ir Mykolo Baženskio valdymo laikais. Kadangi dvaras turi funkcionuoti dabarties kontekste, kuriamos naujos tradicijos, tokios kaip tulpių šventė, kuri vyksta nuo 2000 metų. Čia pramoginiam renginiui suteikiama daug platesnė prasmė: demonstruojamos dvarų kultūrą liudijančios vertybės, lankomos ekspozicijos, populiarinama dvaro istorija.