Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje tris dienas vyko tęstinis teorinis ir praktinis seminaras „Medinis Lietuvos architektūros paveldas nuo kaimo iki dvaro“. Šis projektas – jau 11-tus metus gyvuojanti tradicija, siekianti suburti tardisciplininę grupę – amatininkus profesionalus, atestuotus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistus ir visuomenę – gelbėti, atkurti bei aktualizuoti sparčiai nykstančius Lietuvos medinio kultūros paveldo objektus.
Šių metų medinės architektūros išsaugojimui skirtame seminare didžiausias dėmesys buvo skirtas stogams, tvoroms tvarkyti bei medienos kenkėjų problemai spręsti. Seminaro dalyvius su unikaliu Kleboniškių kaimu, jo statiniais, istorija ir perspektyvomis supažindino Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė dr. Laura Prascevičiūtė. Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio bruožus atspindintis Kleboniškių kaimas-muziejus užima 18 hektarų teritoriją, čia stovi XIX–XX amžiaus pradžiai būdingi mediniai pastatai, o tvorų ilgis siekia net 1 200 metro, tad vieta seminarui buvo itin tinkama.
Dalyviai žinias gilino ne tik paskaitose, diskusijose, bet ir praktiniuose užsiėmimuose. Apie nendrinių stogų specifiką kalbėjo Karolis Mileška, seminaro dalyviams parodęs medžiagas, priemones, pristatęs nendrėmis dengtų dangų tipus, konservavimo ir atnaujinimo galimybes. Meistras demonstravo, kaip parengiama danga, keičiami ir papildomi trūkstami fragmentai. Seminaro metu Kleboniškių kaime remontuoti trijų gryčių ir klėtelės nendrėmis dengti stogai. Tautodailininkai Eugenijus Rimdžius ir Jonas Dzvėga kartu su seminaro dalyviais tvarkė ir atkūrė dalį iš eglišakių pintų Kleboniškių kaimo tvorų. Tvoros – vienas svarbiausių gatvinio kaimo smulkiosios architektūros bruožų. Kleboniškių kaime yra visiems regionams būdingų tvorų: žiogrių, statinių, karčių (keturių karčių, trijų karčių, dviejų karčių) bei karčių masyvo tvorų. Praktiniai užsiėmimai seminare derinti su vertingomis teorinėmis žiniomis. Paskaitas skaitė entomologas dr. Vytautas Tamutis („Medines konstrukcijas gadinantys vabzdžiai ir jų kontrolė“), Vytas Zelenis („Medienos antiseptikai, impregnantai, biocidai“), dr. Rasa Bertašiūtė („Medinis architektūros paveldas: nuo tvorų iki stogų“). Seminaro pabaigoje dalyviai pakviesti į diskusiją „Tradicija vs naujovės“. Tikimasi, kad šis seminaras prisidės prie neformalaus švietimo apie medinį kultūros paveldą, kaip svarbią Lietuvos kultūros paveldo dalį, vystymo bei amatininkystės tradicijos aktualizavimo, o jo veiklos bus tęsiamos ir ateinančiais metais.
