Metraštis

Rugsėjo 23–25 dienomis Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje vyko tęstinis teorinis ir praktinis seminaras „Medinis Lietuvos architektūros paveldas nuo kaimo iki dvaro“.

Seminaro dalyviai klausėsi teorinių paskaitų bei patys pritaikė įgytas žinias praktiniuose užsiėmimuose. Išsamiai susipažino ir su Kleboniškių kaimo buities muziejumi – pasivaikščiojimą-diskusiją vedė dr. Laura Prascevičiūtė, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė.

Pirmąją seminaro dieną meistras Saulius Jackevičius kalbėjo apie molį bei parodė, kokios plačios šios medžiagos naudojimo galimybės senųjų ir šiandieninių pastatų statyboje, apdailoje ir puošyboje.

Meistras renginio dalyvius pakvietė išbandyti įvairius molio tinkus, molio aslos mišinius bei molio dažus. Paskaitos dalyviai ne tik sužinojo apie molio savybes, naudojimą, bet ir apie Aukštaitijai būdingas molio namų statybos tradicijas. Kleboniškių kaime taip pat stovi pastatų, kurių statybai naudotas molis.

Antroji seminaro diena buvo skirta naujausioms technologijoms. Skaitmeninių technologijų specialistas dr. Tadas Žižiūnas skaitė paskaitą „Skaitmeninių technologijų pritaikomumas kultūros paveldo objektuose“. Lektorius pademonstravo, kaip įvairios skaitmeninės technologijos pritaikomos fiksuojant, stebint, tiriant ir viešinant kultūros paveldą. 3D skenavimo inovacijas paveldosaugoje pristatė įmonės „GeoNovus“ direktorius Šarūnas Prokopimas. Virš Kleboniškių kaimo buvo pakeltas ir dronas, o vienos iš muziejaus gryčių vidus ir išorė nuskenuoti antžeminiu 3D skeneriu.

Paskutinė seminaro diena buvo skirta įvairių tyrimų ir medinio paveldo išsamaus pažinimo metodikų svarbai. Lijana Muradian (Kultūros paveldo departamentas) skaitė pranešimą „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje: tendencijos, praktika ir teisinis reglamentavimas“, dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai) – „Medis iš vidaus. Dendrochronologija“, Čiulų dvaro savininkas Aistis Šimaitis – „Kelias nuo įsigijimo iki statybos leidimo. Čiulų dvaro istorija“.

Dvi seminaro dienas meistras Eugenijus Rimdžius su seminaro dalyviais darbavosi lauke – tvarkė ir atkūrinėjo kaimo sodybų tvoras. Tvoros – vienas iš svarbiausių gatvinio kaimo smulkiosios architektūros elementų. Kleboniškių kaime tvorų ilgis siekia net 1 200 metrų.

Kleboniškių kaimo buities muziejuje vyko ir mokomieji stogų, dengtų skiedromis, tvarkybos darbai. Šiais metais mokymų meistrų dėmesys skirtas muziejaus kalvei, kurios stogas profesionalių meistrų dėka bus sutvarkytas. Muziejuje skiedromis dengti penkių pastatų stogai: kalvės, pirties, klėties, dviejų klojimų.

Seminarą „Medinis Lietuvos architektūros paveldas nuo kaimo iki dvaro“ organizavo VšĮ Kultūros paveldo akademija, projekto partneris – Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis.

VšĮ Kultūros paveldo akademija projektą įgyvendina daugiau nei 10 metų. Organizatoriai siekia į projekto teorines ir praktines veiklas įtraukti tiek medinių kultūros paveldo objektų savininkus, tyrėjus, tiek visus asmenis, besidominčius medinės architektūros tyrimais, išsaugojimu, tradicine meistryste, o taip pat atkurti bei aktualizuoti sparčiai nykstančius Lietuvos medinio kultūros paveldo objektus.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.