Metraštis

Birželio 3 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje vyko dainų, šokių, žaidimų kupinos piemenėlių Sekminės. Sekminės švenčiamos septintą savaitgalį po Velykų, jomis užsibaigia 50 dienų trukęs Velykų laikas.

Per Sekmines Lietuvoje būdavo ruošiamos piemenų iškylos – šį kartą Kleboniškių kaime į iškylą išsiruošė Šeduvos gimnazijos vaikų etnografinis ansamblis „Malūnėlis“ (vadovė Inga Rutkauskienė), priminęs Sekminių papročius ir tradicijas.

Žydinčiame kaime sukosi piemenėlių rateliai, malūnėliai, skambėjo liaudies dainos ir tradiciniai muzikos instrumentai. Piemenukai į žaidimus, šokius įtraukė ir Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos moksleivius – piemenėlių Sekminės buvo apdovanotos geru oru, tad švęsti ir pasitikti vasarą buvo dar smagiau!

Piemenėlių Sekminių dalyviai išbandė ir senuosius žaislus, kuriais žaisdavo mūsų protėviai – suposi mediniais arkliukais, važinėjo ratukais ir paspirtukais, pagamintais pagal senuosius pavyzdžius, vaikščiojo kojūkais, meškeriojo medines žuveles.

Lietuvoje Sekminių papročiai susiję su sėjos pabaigtuvėmis ir vasaros darbų pradžia. Piemenims Sekminės būdavo laukiama ir linksma šventė. Per Sekmines piemenys žalumynais puošdavosi patys, papuošdavo kerdžių bei karvių ragus. Papuoštą bandą parvarę piemenys sulaukdavo šeimininkių vaišių, rengdavo ir savo apeigines vaišes – sambarį. Kleboniškių kaimo piemenėlių Sekminių dalyviai irgi laikėsi vaišių tradicijos – po pasilinksminimo vaišinosi ant laužo kepta kiaušiniene.

Kiaušinienė kepta ne šiaip sau – per Sekmines ruoštos piemenų iškylos dažniausiai būdavo vadinamos piemenų kiaušinienėmis. Senovėje tos iškylos būdavo bendros jaunimo ir piemenų.

Sekminių papročiai Lietuvoje yra beveik išnykę, bet Kleboniškių kaime jie kasmet prisimenami ir tęsiami.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.